- blokšti
- blõkšti vksm. Ãkmenį, pãgalį blõkšti.
.
.
blokšti — blõkšti, blõškia (blãškia), blõškė 1. tr. R, J staigiu rankos judesiu lakinti nuo savęs, mesti, sviesti, trenkti: Vaikas rūgštaus obuolio nevalgo, blãškia ant žemės Rm. Kad supykęs jį blõškė į žemę, tai net aiktelėjo Gr. Vyras vaiką į šalį… … Dictionary of the Lithuanian Language
blokštinis — blokštìnis, ė adj. (2) Š, Všn, blokštinỹs, ė̃ (3b) blokštas, blokštasis (apie javus): Tik blokštìniai rugiai beliko nevežti Slm. Nuimk nuo viršaus blokštinès avižas Trgn. Blokštìnė duona pati geroji Lk. Čia jau blokštìniai [pėdai] OG178.… … Dictionary of the Lithuanian Language
blaškyti — blaškyti, blãško, blãškė iter. blokšti. 1. SD361 mėtyti, svaidyti, laidyti: Neblaškyk akmenų į pievą Rm. Blaškyti pėdus į šalis J. Tą šunį blãškė vaikai visaip pagaliais Rm. Vaikai, eikit pilkės (sviedinio) blaškyt Ps. Oi mėtė blãškė mane… … Dictionary of the Lithuanian Language
bloškimas — bloškìmas sm. (2) K → blokšti: 1. Gali sudaužyti peilį – toks bloškìmas! Rm. Tas pirkimas – tik pinigų bloškìmas į balą (leidimas be reikalo) Jnšk. 2. Tokie geri rugiai – tai bus bloškìmo, kai pradės vežti Kp. Nu bloškìmo man ranką pradėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
mesti — mèsti, mẽta, mẽtė 1. tr. sviesti tolyn, aukštyn, žemyn: Mesčiau šluotelę kairion šalelėn, o pati jauna aukštan svirnelin (d.) Čb. Metì (mesk) viedran! Dsn. Baltą žąsį peša, šalia plunksnas mẽta Dkš. Ji ma[n] metė obuolėlį par stiklo langelį… … Dictionary of the Lithuanian Language
pablokšti — pablõkšti, pablõškia (pàblaškia), pàbloškė tr. 1. J pamesti į kur, pasviesti: Kirvį pàbloškė po kojų ir eina sau Rm. Kad baugus arklys nepablõkštų į šalį, vadžios y[ra] su atklapais Šts. Viskas tvarkoje sustatinėta, ne šiaip jau pablokšta… … Dictionary of the Lithuanian Language
tremti — trem̃ti, trẽmia, trė̃mė J.Jabl, Š, Rtr, DŽ, tremti, trẽmia, trėmė K. Būg, J.Jabl, LVlV230, NdŽ; M 1. tr. R, MŽ, K, L, FrnW, KŽ varyti lauk, šalinti, stumti, blokšti: Trem̃ti nuo savęs NdŽ. Žemaičiai susitarė kryžokus ir kitus meldžionis tremti… … Dictionary of the Lithuanian Language
žerti — žer̃ti, žẽria, žė̃rė KBII162, K, J.Jabl, K. Būg, Š, Rtr, OGLII331, FrnW, žerti, žẽria, žėrė FrII124, NdŽ 1. tr. Q438, R, MŽ, N, M, Kos58, L, ŠT199 braukti (ppr. lengvai spaudžiant), traukti į vieną vietą: Žarijas žer̃ti DŽ1. Žerk ugnį į kupetą … Dictionary of the Lithuanian Language
apdaužymas — apdaũžymas sm. (1) → apdaužyti 2: Gerai nereik blokšti [rugių], ganės apdaũžymo Jnšk. daužymas; apdaužymas; atsidaužymas; išdaužymas; nusidaužymas; pradaužymas; sudaužymas … Dictionary of the Lithuanian Language
apiblokšti — apiblõkšti, apiblõškia, apìbloškė 1. tr. apkulti daužant pėdą į ką nors: Apìbloškiau dvidešimts pėdų Al. Rugius iš lauko parvežę tuoj apìblaškia Jž. 2. refl. atsiginti, apsiginti: Ans nu skolų apsìbloškė Kltn. Nu piktų liežuvių apsibloškė… … Dictionary of the Lithuanian Language